Iš dizaino istorijos

Pasaulio dizaino raidos istorija neatsiejama nuo daugelio kūrybingų ir išdidžių asmenybių. Vienas tokių buvo Josefas Hofmanas. Ši pavardė neatsiejama nuo Moravijos, nes būtent ten gimė ir kūrė garsusis dizaineris. Architektūros mokslus pradėjo Brno aukštesniojoje amatų mokykloje, vėliau mokėsi Vienos dailės akademijoje pas O. Wagnerį. Prieraišumo gimtosios Brtnice tautodailei, amatams Hofmanas neužmiršo ir jaunystės patirtį pritaikė organizuodamas Vienos dirbtuvių veiklą. Neišsenkamos energijos ir sumanymų kupinas jis buvo vienas aktyviausių dirbtuvių projektuotojų, kūręs architektūros objektus bei interjerų įrangą. Šio dizainerio kuriami namų ir šiems laikams būdingi biuro baldai, indai, metalo dirbiniai bei papuošalai iki šiol gaminami ir bene aukso raidėmis įrašyti dizaino vadovėliuose.
Dizaineris J. Hofmanas atsisakė secesijos pamėgtų banguotų linijų, jas pakeitė tiesiomis, griežtomis stačiakampėmis formomis, kurias atspindėjo ne tik jo kuriama architektūra, namų ar biuro baldai, bet ir dekoratyviniai dirbiniai. Hofmanas nevengė ir barokinių ornamento motyvų, kuriuos stilizavęs panaudodavo stiklo, metalo indams, juvelyriniams dirbiniams. Hofmano išradingai sukonstruotas transformuojamas krėslas - Sėdėjimo mašina, galintis keisti atramos kampą, to meto aplinkoje buvo novatoriškas dizainerio sprendimas.
Hofmano pastatai - Purkersdorfo sanatorija (1904- 1906) netoli Vienos, Stockleto rūmai Briuselyje (1905-1911), legendiniu tapęs kabaretas Šikšnosparnis (1907) Vienoje, atskleidė neeilinį kūrėjo talentą. Įgyvendinant projektus Hofmanui talkino Vienos dirbtuvių dailininkai, tarp jų ir garsusis Klimtas, Stockleto rūmų valgomajame sukūręs frizą. Sutelktomis visų kūrėjų ir gamintojų pastangomis kompleksiškai įrengtais interjerais, dekoratyviniais dizaino objektais Hofmanas realizavo menų sintezę, apibūdinamą kaip bendrą meno kūrinį. Interjere, balduose dominavo kvadrato formų dekoro elementai. Kombinuodamas juodos ir baltos spalvos kvadratą ar trikampį, Hofmanas sukūrė savitą stilių, kurį perėmė Vienos dirbtuvės. Iš dvimatės plokštumos kvadratas transformavosi į kubą, ženklinusį architektūrą, kur visa tai atsirado interjero įrangoje ir net balduose. Stockleto rūmų architektūroje akcentuojamos aiškios lakoniškos formos, iškilę stačiakampiai bokšteliai užbaigiami žalvarinėmis figūromis, pabrėžė išskirtinę tiesialinijinę Vienos mokyklos stilistiką, persmelkusią Vienos amatus, dizainą, architektūrą.
Jau paminėtas Vienos Secesiono lyderis Gustavas Klimtas kūrė atspindėdamas žmogaus kaip asmenybės dvasinį ir fizinį konfliktą, pasitelkdamas antikos ar Bizantijos ikonografiją bei meno raiškos priemones. Jo pasaulėjauta paveikė dailininkų E. Shielle's, O. Kokoschkos kūrybą, kurių dramatiškas, nervingas linijas ateityje perėmė ekspresionizmo atstovai. Klimto sukurti sienų pano, mozaika turėjo įtakos Austrijos ir kitų Europos šalių dekoratyviniam menui.
J. Hofmano sukurti dizaino kūriniai ir šiandien stebina daugelį dabartinių kūrėjų. Su visai kitokia menine išraiška nei tvyrojusi tuo metu atr deco stilistika, jis tarsi peržengė laiko vartus. Net šiuolaikinės biuro kėdės pavydėtų tokio solidumo ir įžvalgos, kuriuos atspindėjo Hofmano sukurti baldai. Be abejo kalbama apie vieną žymiausių dizainerio kūrinių – Kubus fotelį. Šiai idėjai jau daugiau kaip šimtas metų! Nepamiršti ir dizainerio kurti indai bei kiti kūriniai, kuriuos iki šiol gamina viena garsiausių pasaulyje Alessi firma.
Vienos dirbtuvės, pradėjusios nuo bendro dailininkų ir amatininkų darbo XX amžiaus pradžioje, vėliau ėmė kurti pavyzdžius stiklo, keramikos fabrikams, padėjo pamatus pramoninei meninei dizaino krypčiai. Svarbų vaidmenį, formuojantis šiuolaikinio dizaino estetikai, požiūriui į dizainą, suvaidino J. Hofmano kūryba, vertintina kaip reikšmingas pamatas dizaineriui - kūrėjui, gebančiam realizuoti menų sintezę. Vienos dirbtuvėse kuriami darbai, Hofmano, Moserio ir kitų kūryba paženklino art deco stilių. Į novatoriškus Vienos dizainerių darbus XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje atkreipė dėmesį ir postmodernizmas.

Bioninės architektūros pradininkas Antonio Gaudi

XIX amžiaus pabaigoje Barselonoje vyko intensyvus kultūrinis gyvenimas. VIII amžiuje iš Šiaurės Afrikos į Ispaniją įsiveržę maurai sukūrė unikalią Andalūzijos civilizaciją su šiandien visiems gerai žinomais centrais Kordoba, Toledu, Granada ir Sevilija. Čia susikryžiavo egzotiška islamiškojo pasaulio ir iš Vakarų Europos atėjusi kultūra bei religijos ir paliko savo pėdsakų.
Ispanijos žemėje, turtingoje savo kultūra, subrendo aštraus žvilgsnio, dramatiško potėpio ir spalvingos paletės talentingas tapytojas, grafikas Francisco de Goya (1746-1828). Bent kiek prisilietus prie šio krašto istorinės praeities lengviau atsakyti į klausimą, kodėl Katalonija pasauliui davė ryškiausius XX amžiaus genijus Antonio Gaudi, Joaną Miro, Salvadorą Dali. Ispanijoje gimė ir užaugo didysis epochos menininkas Pablo Piccaso. Kiekvieno iš jų kūryba tapo radikaliu posūkiu mene, buvo impulsas naujai krypčiai atsirasti.
Barselonoje visą gyvenimą praleido ir kūrė žymusis katalonietis architektas Antonio Gaudi. Jo įvairiapusiškas kūrybinis palikimas ir šiandien yra reikšmingas šiuolaikinėje architektūroje, dekoratyviniame mene, dizaine. Dažniausiai akcentuojami unikalūs statiniai, bet ne mažiau reikšmingi jo sukurti baldai, spintos ir dekoratyvinės interjero detalės. Apie Gaudi kalbama kaip apie bioninės architektūros pradininką. Šiuo laikotarpiu net tuometinio biuro baldai savo išvaizda tarsi rėkė apie naują architektūros ir bionikos simbiozės etapą.
Gaudi gimė kalvio šeimoje, nuo vaikystės perprato kalvystės meną, ir tai ateityje atsiskleidė jo kūryboje. Barselonoje mokėsi Aukštojoje architektūros mokykloje, uoliai lankė filosofijos, estetikos paskaitas, kurios paskatino domėtis gotikos atgimimu, Anglijos prerafaelitų idėjomis. Didelį poveikį jauno kataloniečio mentalitetui formuotis padarė atsigręžimas į viduramžių tradicijas - Katalonijos aukso amžių, kuris buvo siejamas su tautiniu atgimimu. Savo kūryboje Gaudi rėmėsi gamtos formomis, vietos tradicijomis, ispanų-maurų kultūra. Katalonijos gotikinėje architektūroje jis atkreipė dėmesį į formų logiką, konstrukcijų funkcionalumą, jų ekspresiją. Jis pastatams naudojo natūralius akmenis, uolų smiltainį, Barselonos apylinkių keramikos dirbtuvių duženas, kurios dar labiau paryškino vietos koloritą.
Baigęs mokslus jis tuojau pat suprojektavo vieną pirmųjų svarbesnių objektų - vilą Casa Vicens Barselonos priemiestyje (1878), kurioje susipynė laisvai interpretuojami islamo, ispanų viduramžių architektūros elementai. Iš islamo kraštų atėjusi tradicija apdailai naudoti glazūruotą keramiką būdinga visai Gaudi kūrybai. Jis sukūrė nemažai metalo objektų - gatvių šviestuvų, dekoratyvinių tvorelių, kuriuose dominuoja stilizuoti augaliniai motyvai.
Gaudi architektūrą suprato kaip organiškai augančią struktūrą, pastatus jis lipdė panašiai kaip kregždės lipdo savo lizdus. Tokiu neužbaigtu lipdyti lizdu galima pavadinti Šv. Šeimos bažnyčią (Templo Expiatorio de la Sagrada Familia), kuri tebelipdoma iki šiol. Bažnyčia buvo pradėta statyti neogotikinio stiliaus (1882). Į jos statybą Gaudi įsitraukė 1884 metais ir praleido čia visą savo likusį gyvenimą. Bažnyčios statyboje pritaikė naujas paraboloidines konstrukcijas, komponuodamas jas su skulptūrinėmis augalinėmis, žmonių, žvėrių figūrų kompozicijomis. Nuo 1900 metų jis dirbo prie didžiulio architektūrinio komplekso - parko, kuris buvo užsakytas turtingo mecenato Guellio.
Guellio parkas buvo projektuojamas kaip miesto visuomeninės paskirties objektas su paviljonais, terasomis, viadukais, įspūdingais vartais. Parko terasų skliautų konstrukcijas, remiamas transformuotų dorėniškųjų kolonų, Gaudi pavertė tapybiškomis fantastinių medžių alėjomis. Jis siekė secesinę banguojančią liniją, dvimatį dekorą perkelti į trijų dimensijų skulptūrinę formą. Gaudi kūryboje tvirtas, temperamentingas kataloniečio charakteris atsiskleidė ne tapytojams būdingais ekspresyviais, spalvingais potėpiais, o nežabotos fantazijos proveržiu, originaliomis architektūrinėmis struktūromis, jau minėtomis paraboloidinėmis arkomis. Casa Batllo Barselonoje dažnai buvo vadinamas kaulų namais. Bioninės formos čia akivaizdžios, net ir spintos primena kaulų formas.