Patraukliausios dirbti pasaulio kompanijos

Kiekvienas karjerą pradedantis žmogus svajoja tapti geriausiu savo srities specialistu. Tiesa, geriausiu niekada netapsi dirbdamas atsiliekančioje kompanijoje. Kopiant karjeros laiptais svarbu ne tik žmogaus asmeninės savybės, bet ir kompanija, kurioje jis pasiryžo augti ir siekti karjeros. Šiame straipsnyje pristatome darbuotojų geidžiamiausias kompanijas.

Pirmąją vietą užima Google – paieškos gigantas. Google pasirūpino, kad visi žinotų apie išskirtinius jų biurus, kurie kartais primena ne rimtos organizacijos būstines, o vaikų žaidimo aikšteles. Būtent dėlto, kad biuro baldai, biuro kėdės ir visi kiti ten esantys įrenginiai atrodo žaismingai, kelia kūrybiškumą ir geras emocijas, ten nori dirbti patys geriausi šiandien universitetus paliekantys studentai.



IBM 2011 metais buvo antrasis pasaulyje geidžiamiausias darbdavys. IBM galima pavadinti šios informacinių technologijų srities kompanija – veterane. IBM istorija prasideda 1911 metais, prieš 101 metus. Tuomet susijungus trims Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijoms atsirado Computer – Tabulating – Recording Company, jai 1933 metais buvo suteiktas dabartinis pavadinimas – IBM. Tikriausiai į šią kompaniją daugelį suvilioja pirmiausia labai gerai žinomas ir daug metų vertinamas vardas. 100 metų patirtis gaminant kompiuterius yra išskirtinis dalykas. Tuo tarpu šiandieniniai IBM kompanijos biurai, biuro baldai yra modernūs, bet ne tokie išskirtiniai, kaip jaunesnių technologijų kompanijų.

Microsoft – tai kompanija, kuri išlaiko lyderių pozicijas stacionarių kompiuterių programinės įrangos srityje, bei aktyviai veržiasi į kitas sritis. Visi žaidimų mėgėjai gerai žino XBOX ir Kinect, o mobiliųjų įrenginių gerbėjai laukia naujųjų Windows 8, kurie bus daug patogesni naudoti liečiamus ekranus turinčiuose renginiuose. Microsoft pritraukti naujus kūrybiškus žmones leidžia gerai žinomas vardas ir inovatyvių projektų įvairovė. Microsoft šiandien labai aktyviai kuria naujus projektus, apie kuriuos dar tik sklando mįslingi gandai.

Daugelis perspektyvių jaunų specialistų nori prisidėti prie BMW automobilių kūrimo. Būtent ši kompanija užima ketvirtąją vietą pasaulio geidžiamiausių kompanijų olimpe. BMW sparčiai plečiasi į naujas augančias rinkas, todėl per paskutinius 10 metų susidūrė su rimta kvalifikuotų darbuotojų stoka. Kompanijos sprendimas buvo vykdyti ilgalaikę darbuotojų ugdymo programą. BMW šalyse, kuriose vykdo gamybą, aktyviai bendradarbiauja su universitetais, iš kurių gali prisitraukti jaunus specialistus ir jų ugdymų užsiimti patys.

Intel gamina populiariausius pasaulyje procesorius. Ilgą laiką ši kompanija garsėjo spartietiška ofiso aplinka. Paprastos biuro kėdės ir baldai, mažos erdvės, maži langai, baltos sienos, medinės grindys. Nors šios kompanijos sukuriamos technologijos greitai žengė į priekį pagrindinių būstinių aplinka liko tokia pati. Daugelyje biurų visame pasaulyje baldai nebuvo keisti net kelis dešimtmečius. Tiesa, visai neseniai Intel nusprendė pakeisti situaciją. Auganti konkurencija dėl geriausių darbuotojų privertė šią kompaniją daug rimčiau pažvelgti į darbo aplinką. Taigi, šiandien biurai turi didelius langus, pro kuriuos patenka saulės šviesa, darbuotojai gali mėgautis didelėmis biuro erdvėmis. Taip pat kiekviename biure darbuotojai gali vaišintis nemokama kava.

Japonų gigantas Sony yra 6 vietoje. Nepaisant to, kad Sony šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus, šioje kompanijoje vis dar dirba daug labai aukštos kvalifikacijos specialistų. Sony taip pat garsėja inovatyviomis technologijomis. Ši kompanija pirmauja robotų kūrimo srityje, kuri jau artimiausiu metu gali tapti labai perspektyvi ir nešanti daug pelno.

Apple tarp pasaulio geidžiamiausių darbdavių yra septinta. Ši kompanija, šiandien diktuoja madas mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių srityse. Taigi, nenuostabu, kad daug jaunų perspektyvių žmonių nori šioje kompanijoje dirbti. Vis dėlto pasauliniame kontekste ji užima tik 7 vietą.

Apie ką „kalba“ vadovo kabinetas?

Pirmą kartą lankantis naujuose namuose užtenka poros žvilgsnių, kad iš vyraujančio interjero susidarytum nuomonę apie ten gyvenančius žmones. Dažniausiai būtent pirmasis įspūdis būna labai stiprus ir reikšmingas. Taigi jei svetainėje puikuojasi odiniai baldai, pamanysime, kad žmogus mėgsta eleganciją ir nori apie save sudaryti solidų įspūdį. Jei pasirenkami tikro medžio baldai, tai išreiškiamas gamtos ir natūralumo jausmas. O apie ką byloja biuro baldai? Juk dažnai ši erdvė yra griežta ir jaukumu spinduliuoja labai retai. Nuomonę apie įmonę formuoja pirmieji pokalbiai su administratore ar sekretore, tačiau labai svarbu yra tai, kokią erdvę pamato klientai atvykę į biurą. Biuro įrengimas yra ne ką mažiau sudėtingas dalykas, nei pats darbo procesas jame. Taigi, kaip turėtų atrodyti biuro patalpos ar biuro baldai? Vieningo atsakymo tikrai nėra, nes visuma priklauso ne vien nuo interjero dekoratoriaus ar užsakovo vizijų, tačiau ir nuo planuojamos tose patalpose darbo specifikos. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra kuriamas tik tai erdvei skirtas, specifinis ir išskirtinis interjero stilius. Jei planuojama įmonės veikla susijusi su reklama ar dizainu, tai jos patalpos bus žymiai spalvingesnės ir margesnės, nei tarkim banko ar advokatų kontora.
Pati įmonė renkasi kaip nori save reprezentuoti ir pateikti vartotojui, tačiau negalima pamiršti ir ten darbus atliksiančių darbuotojų. Todėl visi kabinetai turi būti parenkami labai atsakingai, nes tuo to pasirodo priklauso ir darbo našumas. Vieną svarbiausių vaidmenų ofiso aplinkoje atlieka biuro baldai. Būtent baldų dėka kuriami didieji sprendimai interjere ir kuriamas jaukumas ne tik ten dirbantiems, bet ir apsilankantiems klientams. Bene daugiausiai dėmesio interjero prasme susilaukia vadovo kabinetas. Turbūt visi žino, kad vadovo kabinetas būna gražiausias visoje įmonėje. Dažniausiai tam parenkama rami, netriukšminga pastato dalis ir neretai su geriausiu vaizdu pro langą. O visa tai dėl labai paprastos priežasties, juk niekas nenorėtų, kad direktorius būtų irzlus ir pavargęs. Pastaruoju metu bandoma laužyti įsigalėjusius stereotipus ir vadovo kabinetas jau dažnai nėra išskirtinis ir prabangus. Bandoma eiti prie to, kad visi įmonėje turi būti vienos, bendros komandos nariai ir tik nedidelis išskirtinumas suteikiamas vadovo darbo erdvei. Kabinete siekiama išlaikyti bendras detales ir rasti sąsajų su paprastu darbuotoju. Tačiau visgi ši erdvė turėtų išsiskirti iš bendros pilkų kabinetų masės, juk būtent čia sudaromos didžiausios sutartys, pakviečiami išskirtiniai klientai ir vyksta rimtos derybos. Direktoriaus kabinetui būtinas solidumas, nes jo dėka kuriamas ir formuojamas autoritetas, tačiau nevertėtų apsiriboti vien griežta ir formalia aplinka. Neįtemtam, neformaliam bendravimui padės nedidelė jauki erdvė, įrengta šalia darbo vietos ir net visuomet žaliuojanti kambarinė gėlė suteiks subtilumo ir namų paprastumo.
 Jei įmonė nedidelė, dažnai vadovas dirba net toje pačioje erdvėje kaip ir kiti darbuotojai, tačiau jei kapitalas metinėse finansų ataskaitose spindi nulių gausa – vadovo kabinetas be abejo bus pati išskirtiniausia visos įmonės vieta. Tokiu atveju pasireiškia ne tik darbinės erdvės būtinumas, bet ir vidinės pačio vadovo savybės. Jei jis mėgsta medžioti, tai ir darbo vietoje puikuosis laimikių iškamšos, jei domisi greitais automobiliais – tai ir darbo kėdė gali būti pagaminta tarsi lenktyninio bolido pasostė. Neabejotinai, darbo vieta reprezentuoja visą įmonę. Taigi jei esate architektas ar programuotojas – dirbsite neutralioje, netrikdančioje erdvėje, o jei dizaineris – genealias idėjas generuosite spalvotoje ir darbui įkvepiančioje erdvėje.

Praeities nuoskaudos dabarties veiduose

Trumpam nusikelkime keliais šimtmečiais į praeitį ir mintimis pasivaikščiokime po gražiausius ir ištaigingiausius Europos dvarus. Akyse mirga margaspalviai gėlynai, nosį vilioja įvairių rūšių rožių kvapai. Parkuose žaliuoja įvairių formų krūmai bei pilni paukščių dainos šlama medžiai. Vingiuoti ir tiesūs takai veda paslaptingomis alėjomis, kol akį patraukia šviesūs ir didingi dvarų rūmai. Tai ne kas kita, kaip žymiausių architektų bei meistrų minčių ir idėjų įamžinimas.
Be abejo, visoje šioje prabangoje yra puikybės ir dažnai tuštybės persmelktų kertelių, tačiau pamėginkime pažvelgti grožio ir harmonijos kampu. Juk ne be reikalo apie tokias įstabias vietas susitelkia gražiausios tautos pasakos, legendos ir padavimai. Juk žmogų visuomet traukia tai, kas kažkiek paslaptinga ir nesuprantama. Aukščiausios tvoros nuo paprastų akių slėpdavo preciziškai sutvarkytus ir dvaro paslaptis saugančius parkus, o rūmų mūrai sugerdavo visas intrigas, sąmokslus ir džiaugsmus.
Dvaras visuomet buvo aukštosios kultūros ir inovacijų centras, todėl jame būdavo didžiausios bibliotekos, naujausi išradimai bei gražiausi baldai. Baroko laikotarpiu ypač mėgtas vienas iš fortepijono prototipų – klavesinas. Jo ypatingi muzikos garsai puikiai derėjo su grakščiu it lakštingala moters balsu. Knygų skaitymai balsu prie parke neramiai čiurlenančio upelio ar raminantys gamtos peizažų tapymai – visa tai buvo turtingo gyvenimo pramogos. O kur dar gausios ir prašmatnios puotos, kuomet kiekviena dvaro dama stengdavosi pademonstruoti vis didesnę savo siuvėjo išmonę bei vyro atlapą jai piniginę.
Šiandien visa tai jau praeitis ir tokios vizijos tik romantiški pamastymai. Daug kas prarasta didžiųjų karų metu, daug kas sunaikinta pavydžios žmogaus rankos ir reformų metu. Tačiau tikri praeities saugotojai tebėra muziejai. Juose praeitimi kvepia senoviniai baldai ir rekonstruotos suknelės, damų papuošalai ir knygų kolekcijos.
Viskas buvo tikra, viskas – natūralu. Baldai iš tikros medienos, indai iš porceliano ir krištolo, o knygos išpuoštos dailiais odos viršeliais. Prašmatnūs dvarų darbo kabinetai alsavo politikos, mokslo bei žinių svarba. Visa tai atsispindi ir šiuolaikinėse kontorose, kur dažnai svečius pasitinka odiniai ir solidūs biuro baldai, tik knygos pakeistos vienu nedideliu, bet visą pasaulį talpinančiu daiktu – kompiuteriu.


Žmonijos pažanga šiandien leidžia kiekvienam prisiliesti prie tuometės istorijos ir knyga jau nėra tokia reta prabangos prekė kaip anksčiau. Dabar kiekvienas gali būti sau ponas ir mėgautis tokia prabanga, kokią geba susikurti, tačiau niekur nepabėgome nuo vergijos pančių. Nors dabar mums nereikia lenkti nugarų dvarininkų laukuose, tačiau parsidavėme pinigo vergijai. Iš tos praeityje būtos stokos ar iš to staigaus ir didelio laisvės pojūčio pradėjome parduoti patys save.
Dažnai vyresni žmonės klausia, kur ritasi pasaulis. Atsakymas tam paprastas ir kartu labai sudėtingas. Mes keliaujame po svečias šalis bandydami uždirbti visus pasaulio pinigus, atsiduodame mados šaukliams norėdami pasipuikuoti brangiais automobiliais, nors namuose skaičiuojame pinigus pigesnei duonai. Investuojame į savo kūną įvilkdami jį į brangius skudurus, tačiau pamirštame gera knyga praturtinti savo sielą. Išsižadame savo namų, apleidžiame tautą, tačiau nuo savęs pabėgti taip ir nesugebame.
Visuomet kaltiname kitus, tačiau nematome savyje nešiojamo nepasitenkinimo akmens, kuris, kad ir kur bebūtum vis slėgs Tavo širdį ir kartins sielą. Visas pasaulis pastatytas ant didelių norų, tačiau kartais savo pasaulį pastatome ant vieno banknoto. Kiekvienas turime susikūręs savo vertybių sistemą, tačiau vieni žmonės laimingi, o kiti ne. Ir net jei atėjus pavasariui ir girdint kaip už lango pradeda čiulbėti paukščiai, nesinori šypsotis, nes gaunate per mažą algą, susimąstykite, ar dar turite kuo daugiau, o ne pinigu pasidžiaugti...

Kokią vietą dizainas užima šiuolaikinėje visuomenėje?

Dabartinė visuomenė intensyviai veikiama konkurencijos, globalizacijos ir kitų veiksnių vis labiau tampa komercializuota, sumaterialėjusi ir iškreipia pagrindinius estetiškumo ir funkcionalumo dizaino principus. Pats dizainas tampa dabartinės, vartotojiškosios visuomenės atspindžiu ir kai kuriais atvejais netgi reklama. Svarbu nepasiduoti masinės industrijos spaudimui ir dizaineriams išlaikyti tvirtą, pilietišką poziciją bei taip koreguoti dabartinę aplinką.
Iki XX amžiaus pradžios visuomenė buvo išlaikiusi natūralų ryšį su gamtine aplinka. Tačiau tas ryšys su laiku vis labiau silpo. Į kasdienį gyvenimą vis labiau skverbiasi įvairi technika palengvinanti gyvenimą ir pats žmogus pradėjo naikinti tai, ką gamta kūrė milijonus metų, pats to nesuprasdamas. Dėsnių ir logikos nepaisymas žmoniją privedė prie visiškai nutrūkusių prigimtinių žmogaus ir gamtos ryšių. Vakarietiškas pasaulis turėtų daugiau pasimokyti iš Rytų šalių, kuriose civilizacijos vis dar laikosi ant tradicinių, ryšių su gamta nenutraukusių pamatų. Japonų tradiciniais kultūros dizaino kriterijais išliko estetiškumas, minimalizmas bei funkcionalumas. Panašūs bruožai nuo seniausių laikų buvo ir Skandinavijos šalyse. Dėl to dizaino principai japonų ir skandinavų šalis iki šiol šiek tiek sugretina.
Šiuo metu architektai dažnai atlieka tik tarpininko vaidmenį ir padeda sujungti racionalaus mokslo, technikos, pramonės ir meno vaidmenis į naujas meno formas. Po Antrojo pasaulinio karo dizainas buvo suvokiamas ne vien kaip kūrybinis projektavimas, kurio metu gimdavo nauji baldai ar kitos idėjos, bet ir kaip ekonominių problemų sprendimas. Dizainerių kūryboje atsirado vietos naujoms meno formoms, atsiskleidė naujos darbo kryptys. Pramoninis dizainas glaudžiai siejosi su masine gamyba, o individualios kūrybinės išraiškos suteikė galimybę laisvai kurti ir nepriklausyti nuo gamintojo.
Daugelyje kitų šalių spaudimą daro amerikietiškoji pramonė ir vartotojiška kultūra. Dizaino sprendimai atspindi ne tik evoliucijos keitimosi tendencijas, bet ir sudaro bei formuoja materialiąją žmogaus aplinką. Idėjinės ir pirminės dizaino užuomazgos slypi meno ir technologijų sintezėje, todėl kūrėjų vaidmuo yra labai atsakingas ir svarbus. Pats žodis dizainas daugelyje kalbų yra suprantamas ir apibrėžiamas skirtingai, dėl to net jo vieta visuomenėje yra sunkiai suvokiama. Daugelis žymiausių XX amžiaus dizainerių buvo baigę architektūros studijas ir dėl to dažnai buvo paplitusi nuomonė, kad tik architektai gali gerai perteikti dizaino esmę. Pats žodis design anglų kalboje yra aiškinamas labai plačiai, tai reiškia ir piešti, ir braižyti, ir projektuoti, ir net pasiūlyti sumanymą. O XIX amžiuje, kai Didžiojoje Britanijoje buvo kuriamos pirmosios dizaino mokyklos, jose buvo mokoma tik piešti.
Šiandieniniame amžiuje dizainą suvokiame kaip reiškinį per moderniosios kultūros, meno bei socialinės visuomenės prizmę. Tačiau ne visuomet civilizacija reiškia nenutrūkstamą pažangą. Keičiasi tradicijos, ekonominiai santykiai, papročių ir net vertybių skalės, keičiasi žmonių supratimas ir tam tikrų dalykų vertinimas.
Gyvenimo tempas greitėja, keičiasi estetikos ir meno sampratos, tačiau būties reikmės iš esmės lieka tos pačios. Įvairūs baldai, bei kiti dizaino daiktai nuolatos kūrė žmogaus aplinką ir nuo tos aplinkos priklausė koks bus to žmogaus vidinis pasaulis. Kadaise amatininko kurtus daiktus, šiandien keičia mašinų industrijos daugkartinė estetika. Dėl to kūrėjas turi būti labai pastabus ir jausti savo darbo svarbą prieš dabartinę, vartotojišką visuomenę.
Dizaineris, tai žmogus turintis išskirtinę galimybę kūrybinę mintį paversti materialia išraiška. Projektuotojo kuriami baldai formuoja gyvenamąją žmogaus aplinką ir tuo pačiu tampa neatsiejama bei reikšminga dalimi. Toks pats formavimasis vyksta ir darbo vietoje. Projektuojami tokie biuro baldai, kurių apsuptyje jaučiamasi ir dirbama geriausiai. Kurdamas dizaineris visuomet tarsi balansuoja ant etikos ir estetikos lyno bei atlieka ateities strateginio planuotojo vaidmenį.


Kūrėjo genialumas atsispindi tada, kai kasdienės paskirties daiktai keičia savo funkciją ir tampa meno kūriniais žmogaus aplinkoje.

Mobilusis biuras

Didelis stalas, važinėjanti kėdė, spintos, šviestuvas – tai tik keli šiuolaikinio biuro elementai. Tai biuro baldai ir daiktai, be kurių sunku įsivaizduoti darbo vietą. Tiesa, atrodo, taip bus neilgai. Kompiuteriai, telefonai ir kitos šiuolaikinės technologijos sukūrė naują terminą – mobilioji darbo vieta.
Atsikeli 6 ryto, nusiprausi, padarai mankštą, papusryčiauji, sėdi į automobilį ir važiuoji į darbą. Ten po 8 valandų prie darbo stalo, keliauji namo. Tai jau praeitis. Mobiliosios technologijos leidžia beveik kiekvieną darbą atlikti visur, kur tik galima pagauti interneto ryšį. Šiandien jis yra pasiekiamas net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.
Tiesa, nereikia skubėti persikelti gyventi ir dirbti į Labradoro girią ar močiutės kaimą. Šiame straipsnyje papasakosime apie įdomiausius darbuotojų gyvenimą ir efektyvumą pagerinančius mobiliosios darbo vietos sprendimus.
Viena didžiausių didžiųjų miestų gyventojų problema – ilgas kelionės į darbą ir iš jo laikas. Net keliaujant labai greitomis transporto priemonėmis, kaip metro ar greitieji traukiniai, per dieną būna sugaištos kelios brangios valandos. Taigi, vis daugiau žmonių bando šį laiką išnaudoti efektyviau.
Jau ir Lietuvoje kai kuriose viešojo transporto priemonėse galima pamatyti ženklus žyminčius, kad jose veikia mobilusis interneto ryšys. Pasinaudojant interneto ryšiu ir turint nešiojamąjį kompiuterį ar planšetę galima pasitikrinti elektroninį paštą, atrašyti į laiškus ir perskaityti naujienas – padaryti dalykus, kuriuos paprastai darydavote tik atkeliavę į biurą. Kartais net nereikalinga interneto prieiga. Kiekvienas naujas telefonas turi interneto naršyklę – jeigu jus tenkina mažesni ekrano išmatavimai ir klaviatūra – paprastus darbus galite atlikti ir su juo.
Tarp verslo žmonių vis populiariau rinktis transporto priemones, kurių pačiam nereikia valdyti. Net važiuodamas nuo Vilniaus iki Klaipėdos vairuojant savo automobilį prarandamas laikas. Verčiau pasirenkamas traukinys ar autobusas, kuriame važiuodamas gali atlikti smulkesnius darbus ar mažų mažiausiai paskaityti knygą.
Šiandien interneto prieiga veikia net ir lėktuvuose. Kelių valandų kelionė lėktuvu taip pat gali būti išnaudota darbui. Žinoma, dažniausiai ryšys lėktuvuose nėra toks greitas ir pastovus, kaip keliaujant žeme.
Už Atlanto taip pat vis dažniau galima pastebėti gatvėse važinėjančius mobiliuosius biurus - autobusus. Šie autobusai kiekvieną rytą atvažiuoja prie kiekvieno iš įmonės darbuotojų namų. Į šį autobusą įlipęs darbuotojas randa patogią, darbui pritaikytą vietą, kur atsivertęs nešiojamąjį kompiuterį gali pradėti daryti savo kasdienes užduotis.
Tokie autobusai dažniausiai vadinami važinėjančiais biurais. Juose būna įrengti modernūs biuro baldai, interneto prieiga, kavos aparatai, spintos ir visos kitos darbui reikalingos priemonės. Kartais tokiame autobuse net galima rasti susirinkimams skirtą patalpą.
Mobiliosios darbo vietos koncepcija dažniausiai tinka žmonėms dirbantiems su IT technologijomis ar verslo planavimu ir valdymu susijusius darbus. Dažniausiai šie žmonės galėtų beveik visus darbus atlikti net neišeidami iš namų. Vis dėlto daugelis bandžiusių darbą namuose supranta, kad dirbti namuose ne visada yra patogu. Daugeliu atveju be biuro, kur susirenka visi su vienu projektu dirbantys žmonės ir kur galima visiškai pasinerti į darbus darbai vyksta lėčiau.
Taip pat svarbu ir biuro baldai. Namuose retai turime iš tiesų darbui pritaikytus baldus ar pilnai įrengtas ir darbui pritaikytas patalpas. Biuruose dažniausiai sukuriamos tinkamesnės ir geresnės sąlygos darbui.
Vis dėlto, darbas keliaujant, kaip parodė keli mokslininkų stebėjimai, nėra toks našus. Geriausių rezultatų žmonės pasiekia tik tada, kai susikoncentruoja ir skiria savo laiką vieninteliam ir svarbiausiam tuo metu darbui. Tai ypač sudėtinga padaryti keliaujant viešuoju transportu.

Stalų pasaulyje

Stalas jau yra tapęs toks įprastas baldas mūsų gyvenime, kad dažnai net nesusimąstome, kaip jis yra gaminamas, iš kur atsirado, kokių rūšių stalų yra. Virtuvės, svetainės ar biuro baldai yra nebeįsivaizduojami be stalo. Šiame straipsnyje supažindinsiu skaitytojus su stalų rūšimis.
Naktinis staliukas (arba kai kur staliukas šalia lovos) yra mažas staliukas, naudojamas miegamojo kambaryje. Jis dažniausiai naudojamas patogiai pasidėti tokiems daiktams, kaip maža lempa, žadintuvas, stiklinė ar koks nors kitas asmeninis niekutis.
Braižymo stalas dažniausiai turi specialų paviršių, kuris gali būti pakreiptas darant didelius techninius brėžinius ar piešinius. Kartais šiuose staluose būna integruota liniuotė ar kiti braižymui reikalingi instrumentai. Statybos kompanijų biuro baldai yra neįsivaizduojami be šio stalo.
Sulankstomi stalai turi sulankstomą pagrindą ir sulankstomą koją. Tai labai universalūs baldai, kadangi juos gali gabenti kur nori, nes jie užima labai mažai vietos.
Kavos staliukai yra nedideli, žemi staliukai, dažniausiai naudojami svetainėje prieš sofą. Šie staliukai skirti padėti gėrimams, knygoms ar kitiems asmeniniams niekučiams.
Šachmatų stalas yra labai specifinė baldų rūšis. Tai yra žaidimų stalas su integruota šachmatų lenta.


Valgyklų stalai yra dideli, kadangi aplink juos gali apsėsti daug žmonių, susirinkusių valgyti.
Valgomieji stalai yra dažnai mažesni stalai, skirti oficialiems pietums.
Trikojai stalai buvo labai populiarūs XVIII – XIX a. Jie buvo naudojami arbatos gėrimui, pastatyti žvakėms ar laai mažiems oficialiems pietums. Dažniausiai šių stalų viršuje būdavo įtaisytas pakėlimo mechanizmas. Šis mechanizmas būdavo labai naudingas, kai reikėdavo atitinkamu momentu nenaudojamą staliuką padėti taip, kad jis neužimtų bereikalingos vietos (pavyzdžiui kambario kampe).
Pembrokšyro stalai buvo sukurti XVIII a. ir išliko labai populiarūs iki XIX a. Jie buvo stačiakampio arba ovalo formų su sulenkiamu arba ištraukiamu paviršiumi. Dažniausiai jie turėdavo vieną ar kelis stalčius, taip pat keturias kojas, sujungtas atramėlėmis. Šie baldai galėjo būti lengvai pernešami į skirtingas patalpas esant atitinkamai progai.
Stalai – sofos yra panašūs į Prembrokšyro stalus, tačiau dažniausiai jų paviršius būdavo ilgesnis ir siauresnis. Jie buvo kuriami specialiai tam, kad statyti juos prieš sofas (iš kur ir kilo pavadinimas). Dažniausiai ant šių stalų buvo patiekiama arbata, rašoma, pietaujama ar užsiimama kita veikla. Taip pat dažnai jis būdavo naudojamas kaip stalas, skirtas sudėti stalinėms lempoms ar kitoms dekoro detalėms.
Darbo stalai yra nedideli stalai, kurie istoriškai buvo pradėti naudoti kaip stalai pasidėti siuvimo įrangai ir medžiagoms. Tai buvo patogus stalas skirtas darbui. Šie stalai išpopuliarėjo XVIII a. Dažniausiai šie baldai yra stačiakampio formos, kartais su sulankstomu paviršiumi ir dažniausiai turi vieną ar daugiau stalčių. Jie taip pat dažniausiai turėdavo keturias kojas. Kartais tos kojos būdavo su ratukais, kurie padėdavo transportuoti stalą. Šie darbo stalai yra dabartinių biuro baldų protėviai.
Būgniniai stalai yra apvalūs stalai, su daug stalčių, skirti rašymui.
Galiniai staliukai yra maži stalai, dažniausiai statomi lovos ar fotelio gale. Pagrindinė jų paskirtis – laikyti stalinę lempą.
Biliardo stalai skirti žaisti biliardo tipo žaidimams. Šie stalai dažniausiai yra aptraukti specialia medžiaga.
Stalo teniso stalai yra skirti žaisti stalo tenisui. Jie yra padengti specialiu sluoksniu ir padalinti į dvi dalis, atskirtas tinkleliu.
Pokerio stalai yra skirti žaisti pokeriui.
Štai kokia gausybė stalų egzistuoja. Nors dažniausiai bet kas pasako, kad tai tiesiog „stalas“.

Spintos ir kiti baldai lietuvių liaudyje

Lietuvių liaudies baldai, tokie kaip spintos ar kuparai, dažniausiai buvo statomi gyvenamosiose patalpose, tačiau gana dažnai jie puošdavo ir svirno patalpas, nes ten žmonės praleisdavo nemažai laiko vasaros ir švenčių metu. Svirnuose būdavo ilsimasi ir vaišinami svečiai. Reikėtų paminėti, kad tik turtingesnieji turėjo svirnus su keliomis patalpomis – vienose laikyti grūdai, kitos atliko gyvenamojo ploto vaidmenį. Dėl to svirnai, kaip ir gyvenamieji kambariai būdavo puošiami ir prižiūrimi.
Spintos ir skrynios gamintos kartais net iš kelerius metus džiovintos medienos. Dažniausiai medienos apdirbimui naudoti tokie įrankiai kaip pjūklas, obliai, grąžtai bei dildelės. Kad spintos dalys sujungimų vietose būtų tvirtesnės – buvo klijuojama specialiais, iš karvės ar arklio kanopos pagamintais klijais.
Baldo gamyba nesibaigdavo vien lentų sukalimu, svarbiausias etapas buvo puošimas ir marginimas raštais. Kiekvienas meitras turėjo savo raštų išdėstymo būdus bei mėgiamus ornamentų motyvus.
Baldai būdavo marginami iš pačių meistrų pasigamintų dažų. Tam dažnai pasitarnaudavo įvairūs augalų lapai, žiedai, sąmanos, akmenų kerpės ar net medžio žievės. Pasistūmėjus chemijos pramonei pradedami naudoti įvairūs milteliai ir aliejinio pagrindo dažai.
Teptukai baldų puošybai naudoti iš kiaulės šerių, arklio ašutų ar kumeliuko karčių. Norint ištapyti labai plonas linijas ar sudėtingus ornamentus naudoti minkšti teptukai, o stambesniems raštams prireikdavo net kelių pirštų storio teptukų.
Estetinę vertę lėmė ne tik liaudies meistrų talentas ar gebėjimas perteikti geriausias kūrybos tradicijas, bet ir įrankių tobulumas. Liaudies meistrai tapydavo iš atminties ir stengėsi nesinaudoti pavyzdžiais, nes svarbiausias mokytojas ir baldų raštų motyvas buvo pati gamta bei nepakartojamos augalų, gėlių formos ir spalvos. Kiekvienas liaudies meitras puošdamas ir margindamas baldus savaip perteikė ir stilizavo savo vidinį pasaulio suvokimą.




Retai kada spintos ar kiti baldai buvo dažomi balta ir juoda spalvomis. Vieningo atsakymo turbūt nesužinosime, tačiau vyrauja nuomonė, kad juoda spalva yra gedulinga, o balta labai tepli ir greit nusidėvinti.
Teigiama, jog polichrominių tapytinių baldų dekoravimo trukmė yra labai įvairi ir tai priklauso nuo meistro įgūdžių, jo talento ir tapomo rašto kompozicijos bei jo elementų sudėtingumo, tačiau mažiausiai pusmečio prireikdavo norint numarginti ir nutapyti vidutinio sudėtingumo kompozicijas. Kur kas greičiau buvo dekoruojami baldai naudojant štampuotinę techniką.
Šiuo metu nepaisant praeities tradicijų, daugelio tautų kūltūros formos vienodėja ir netenka nacionalinio savitumo ir originalumo. Liaudies meno tradicijos nėra plėtojamos mūsų dienų kūrybinėje praktikoje, o aklas tradicijų laikymasis varžo kūrėjo fantaziją ir skurdina jo kūrinį. Liaudies baldų polichrominio dekoro ir pagrindinių principų žinojimas gali praversti ne tik šių dienų baldų projektuotojams ir gamintojams, bet ir interjero, keramikos bei tekstilės specialistams. Geriausiai liaudies tradicijos gali būti palaikomos šiuolaikinio kaimo sodybose, kur plėtojamas turizmas ar tiesiog išlaikomas nacionalinis interjeras, nes čia jis natūraliai įaugęs ir psichologiškai suprantamas bei atitinka žmogaus pasaulėžiūrą. Tačiau neretai pirmiau keliami praktiškieji reikalavimai, tokie kaip patalpų išplanavimas ar funkcinis ryšys, o estetinės ar emocinės reikšmės nustumiamos į antraeilį planą.
Kiekvienas Lietuvos regionas išsiskiria tik tam kraštui būdingomis tradicijomis, todėl vertėtų puoselėti perkeliant jas ir transformuojant šiuolaikinėje erdvėje. Biuro baldai, spintos, vaikų darželių interjeras ar poilsio namų patalpos galėtų būti dekoruojami liaudies ornamentika, taip puoselėjant ir atgaivinant primirštas tradicijas, bei siekian išsaugoti jų testinumą ateities kartoms, nes nacionalinio meno įnašas į visuotinę kultūrą praplečia bendrosios kultūros panoramą, neleidžia suvienodėti jos formoms, suteikia galimybės pasireikšti savitoms tendencijoms.