Virtuvė prieš 100 metų

Virtuvės patalpa ir virtuvės baldai puikiai atspindi ne tik socialinius pokyčius, bet ir technikos ar išradimų pažangą. Turbūt sunkiai įsivaizduotume viduramžių pilį su puikiai įrengta virtuve ir visa reikalinga šiuolaikine įranga. Tačiau vaizduotė kuria vaizdus su balta prijuoste vilkinčia šeimininke ir dideliu šaukštu maišomus puodus. Realybėje viskas kiek nykiau. Ne visuomet dūmai iš pečiaus pakildavo tiesiai kaminu į dangų, dažniau visa virtuvės patalpa būdavo tamsių suodžių nuklota. Šiais laikais negalėtume įsivaizduoti ir to, kad visą reikiamą maisto gamybai vandenį tekdavo rankomis nešti iš švaraus upelio ar šaltinėlio. Kadangi ilgą laiką maisto gamybos istorijoje būdavo valgoma rankomis tai ir indai skyrėsi nuo dabartinių. Vienoje iš Čekijos pilių yra įrengta indų ekspozicija, kurioje tradicinėmis senųjų laikų vaišėmis nuklotas stalas, o taurės gėrimams padengtos stiklo burbuliukais, kad valgančiajam neišslystų iš nuo maisto riebaluotų rankų.

Pasikeitimams virtuvėje įtakos turėjo išrastas vandens siurblys. Šio įtaiso dėka vanduo ir šiandien pasiekia kiekvieno mūsų namus, virtuvę ir vonią. Šiais laikais nebereikia rūpintis ir dėl vandens kokybės, nes prieš patekdamas ant kiekvieno iš mūsų stalo jis būna patikrinamas ir išvalomas. Reikėtų prisiminti ir tai, kad vandeniu keliauja daug mikrobų ir net virusų, kurie senovėje sukeldavo daugybę ligų, kurios nusinešdavo daug gyvybių.

Taigi kokie prietaisai ar išradimai labiausiai palengvina mūsų visų buitį? Jau minėtas vandens siurblys ne tik palengvino šeimininkių rutiną, bet ir visose virtuvėse „įkurdino“ kriauklę ir visą vandens nutekėjimo sistemą, kanalizacijos vamzdžius. Virtuvės patalpa tapo daug švaresne ir tinkamesne vieta maisto ruošai tuomet, kai buvo išrastos naujo tipo virimo mašinos. Gaminamos jos buvo iš geležies plokščių, o kūrenamos malkomis ir vis labiau populiarėjančiomis anglimis. Tam, kad patalpoje nebūtų dūmų ir virtuvės baldai nepasidengtų suodžiais, pasitarnaudavo kaminas ir dūmtraukio vamzdžiai.

Patarnautojų virtuvė jiems ir toliau tarnavo kaip miegamasis. Jie miegodavo ant grindų arba siaurose erdvėse virš lubų. Virtuvės grindys būdavo išklojamos plytelėmis, o spintos indams ir maistui nuo dulkių ar garų būdavo apsaugojamos teisingai išsprendus ventiliacijos problemas. Kaip ir šiandien, taip ir anuomet virtuvė neįsivaizduojama be didelio stalo ant kurio vykdavo visa maisto ruoša, o vėliau ir valgymas. Ponai turėdavo specialius valgomojo kambarius ir į virtuvę beveik neužsukdavo, taigi ten šeimininkaudavo tik tarnai.

Vidurinioji gyventojų klasė bandė imituoti aukštesnės klasės prabangų valgymo stilių. Tačiau jų gyvenimas virė mažesniuose butuose, kuriuose virtuvė buvo čia gyvenančios šeimos kambarys ir dažniausiai jau be tarnų. Svetainė buvo skirta ypatingoms progoms, tokioms kaip šventiniai pietūs. Dėl šios priežasties viduriniosios klasės virtuvės būdavo žymiai jaukesnės ir tarnavo jau ne kaip tarnų patalpa maisto gamybai, o kaip erdvė, kurioje gyveno ir dirbo tie patys žmonės. Dažniausiai tokiose virtuvėse būdavo spintos, stalas su kėdėmis ar net kušetė poilsiui.

Dujų vamzdžiai pirmą kartą buvo pakloti tik XIX amžiaus pabaigoje ir dujinės viryklės pradėjo keisti senąsias anglimis kūrenamas krosnis. Dujos buvo brangesnės nei anglis, dėl to ši naujovė pirmiausia atsirado tik turtingųjų namuose. Tuo tarpu kaimo vietovėse buvo tebenaudojama senoji technologija su anglimi ir malkomis kūrenamu dideliu pečiumi ar iš plytų ir skiedinio pagamintu židiniu. Dujų ir vandens vamzdynai pirmiausiai pasiekė didžiuosius miestus ir tik gerokai vėliau centralizuotas tiekimas pasiekė mažus kaimus. Tačiau net ir šiandien yra tokių vietovių, kuriose žmonės vandenį dar semia iš šulinių ar šaltinių.