Pramonės revoliucija Amerikoje

Amerikos dizainą visų pirmiausia lėmė aktyvūs visuomeniniai, socialiniai procesai, vykę XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje. Europoje prasidėjusi revoliucijų banga pasiekė ir Ameriką. Pasibaigus nepriklausomybės karams, Amerikos kolonijos paskelbė nepriklausomybę ir tapo Jungtinėmis Šiaurės Amerikos Valstijomis. Prasidėjo masinis emigrantų antplūdis. XIX amžiaus viduryje, kai Didžiojoje Britanijoje dar tik kalbama apie dizaino pertvarkymą naujais pagrindais, Amerikoje sparčiai pertvarkoma masinė gamyba. Amžiaus pabaigoje sukuriama moksliškai pagrįsta gamybos sistema, padėti funkcionalizmo pagrindai architektūroje, kurie ateityje tapo reikšmingi Europos pramoninio dizaino ir architektūros raidai. Industrinės revoliucijos procesai Amerikos kontinente prasidėjo kiek vėliau negu Didžiojoje Britanijoje, tačiau vystėsi gerokai sparčiau. Pramonėje plačiai diegiama mechanizacija, standartizacija, naujos gamybos technologijos, rinką stengiamasi pripildyti masinės gamybos produkcijos.
Baldų gamintojai, dažniausiai imigrantai, į Ameriką perkėlė amžiaus viduryje prasidėjusį grįžimą į baroko, rokoko laikus. Daugiausia baldai gaminti Čikagoje, Niujorke. Vienas iškiliausių Amerikos baldų gamintojų dizaineris Gustavas Stickley išplėtojo baldų gamybą ir prekybą ir sukūrė savitą baldų stilių, kuris turėjo įtakos ir kitiems projektuotojams. Kūrėjo projektuotos biuro kėdės ir kiti baldai dvelkia išskirtine dvasia. G. Stickley baldų detalės buvo pinamos net iš nendrių.
Urbanizacija, intensyvi pramonės raida, gyventojų aktyvumas, natūraliai lėmė buitinės paskirties gaminių vartojimo poreikį, taip pat ir jų gamybą. Amerika buvo pirmoji šalis, kuri pradėjo gaminti ir vartoti dulkių siurblius, siuvamąsias, skalbimo mašinas, rašomąsias mašinėles. Didėjant buityje vartojamų prekių poreikiui, plečiantis jų gamybai, svarbi tampa informacija, reklama.
1929 metais per Ameriką nuvilnijo didžioji depresija, pirmiausia palietusi Niujorko rinką, kitus stambius pramonės centrus. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Amerika išgyveno ekonominę krizę - didžiąją depresiją: bankrutavo gamyklos, bankai. Sudėtingais ekonominės krizės metais pramonė nebegalėjo didinti gamybos tempų, rinka buvo perpildyta masinės produkcijos gaminių, gyventojų perkamoji galia sumažėjo. Įdiegus naujas technologijas sumažėjo darbo jėgos poreikis, iš gamyklų buvo atleidžiami darbininkai. Prasidėjo bedarbystė. Šiuo sudėtingu kraštui laikotarpiu pramonininkai ieškojo būdų išsilaikyti krizės sąlygomis, sukurti patrauklesnį gaminį, privilioti pirkėją. Pramonės įmonės ieškojo reklamos, parduotuvių, scenos apipavidalintojų dailininkų, kurie padėtų sukurti naują produkto įvaizdį. Tokiomis sąlygomis XX amžiaus antrajame dešimtmetyje formavosi pirmoji dizainerių karta, vadinamieji dizaineriai konsultantai. Pirmoji Amerikos dizainerių karta įprasmino komercinio pramoninio dizaino idėją, suformavo demokratišką - populiarų XX amžiaus pramonės masinės produkcijos stilių, vartotojiškos visuomenės estetinį skonį.
Amerikos pramoninio dizaino pradininkų gretose dirbo baldų ir interjero projektuotojas Donaldas Deskey. Po 1925 metų Pasaulinės dekoratyvinio meno parodos Paryžiuje ėmėsi baldų, interjero įrangos projektavimo. Jis buvo vienas iš dizainerių konsultantų, savo karjerą pradėjęs reklamos srityje Čikagoje kaip grafikas dizaineris. specializavosi apšvietimo, baldų projektavimo srityje. Sėkmę dizaineriui atnešė suprojektuoti baldai Johno D. Rockefellerio apartamentams Manhetene, baldai ir apipavidalinti Radio City Music Hall interjerai Niujorke. Deskey eksperimentavo su netradicinėmis medžiagomis - kamščiu, linoleumu, bakelitu ir aliuminiu, sukūrė specialią laminuoto paviršiaus technologiją. Penktajame dešimtmetyje dizaineris perėjo prie reklaminės grafikos, projektavo pakuotes firmai Procter and Gamble. Jo sukurti baldai, interjerai ketvirtajame dešimtmetyje tapo art deco stiliaus simboliu Amerikoje, o reklama, masinės gamybos prekių pakuotės yra ryškiausi dizaino pavyzdžiai.