Mobilusis biuras

Didelis stalas, važinėjanti kėdė, spintos, šviestuvas – tai tik keli šiuolaikinio biuro elementai. Tai biuro baldai ir daiktai, be kurių sunku įsivaizduoti darbo vietą. Tiesa, atrodo, taip bus neilgai. Kompiuteriai, telefonai ir kitos šiuolaikinės technologijos sukūrė naują terminą – mobilioji darbo vieta.
Atsikeli 6 ryto, nusiprausi, padarai mankštą, papusryčiauji, sėdi į automobilį ir važiuoji į darbą. Ten po 8 valandų prie darbo stalo, keliauji namo. Tai jau praeitis. Mobiliosios technologijos leidžia beveik kiekvieną darbą atlikti visur, kur tik galima pagauti interneto ryšį. Šiandien jis yra pasiekiamas net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.
Tiesa, nereikia skubėti persikelti gyventi ir dirbti į Labradoro girią ar močiutės kaimą. Šiame straipsnyje papasakosime apie įdomiausius darbuotojų gyvenimą ir efektyvumą pagerinančius mobiliosios darbo vietos sprendimus.
Viena didžiausių didžiųjų miestų gyventojų problema – ilgas kelionės į darbą ir iš jo laikas. Net keliaujant labai greitomis transporto priemonėmis, kaip metro ar greitieji traukiniai, per dieną būna sugaištos kelios brangios valandos. Taigi, vis daugiau žmonių bando šį laiką išnaudoti efektyviau.
Jau ir Lietuvoje kai kuriose viešojo transporto priemonėse galima pamatyti ženklus žyminčius, kad jose veikia mobilusis interneto ryšys. Pasinaudojant interneto ryšiu ir turint nešiojamąjį kompiuterį ar planšetę galima pasitikrinti elektroninį paštą, atrašyti į laiškus ir perskaityti naujienas – padaryti dalykus, kuriuos paprastai darydavote tik atkeliavę į biurą. Kartais net nereikalinga interneto prieiga. Kiekvienas naujas telefonas turi interneto naršyklę – jeigu jus tenkina mažesni ekrano išmatavimai ir klaviatūra – paprastus darbus galite atlikti ir su juo.
Tarp verslo žmonių vis populiariau rinktis transporto priemones, kurių pačiam nereikia valdyti. Net važiuodamas nuo Vilniaus iki Klaipėdos vairuojant savo automobilį prarandamas laikas. Verčiau pasirenkamas traukinys ar autobusas, kuriame važiuodamas gali atlikti smulkesnius darbus ar mažų mažiausiai paskaityti knygą.
Šiandien interneto prieiga veikia net ir lėktuvuose. Kelių valandų kelionė lėktuvu taip pat gali būti išnaudota darbui. Žinoma, dažniausiai ryšys lėktuvuose nėra toks greitas ir pastovus, kaip keliaujant žeme.
Už Atlanto taip pat vis dažniau galima pastebėti gatvėse važinėjančius mobiliuosius biurus - autobusus. Šie autobusai kiekvieną rytą atvažiuoja prie kiekvieno iš įmonės darbuotojų namų. Į šį autobusą įlipęs darbuotojas randa patogią, darbui pritaikytą vietą, kur atsivertęs nešiojamąjį kompiuterį gali pradėti daryti savo kasdienes užduotis.
Tokie autobusai dažniausiai vadinami važinėjančiais biurais. Juose būna įrengti modernūs biuro baldai, interneto prieiga, kavos aparatai, spintos ir visos kitos darbui reikalingos priemonės. Kartais tokiame autobuse net galima rasti susirinkimams skirtą patalpą.
Mobiliosios darbo vietos koncepcija dažniausiai tinka žmonėms dirbantiems su IT technologijomis ar verslo planavimu ir valdymu susijusius darbus. Dažniausiai šie žmonės galėtų beveik visus darbus atlikti net neišeidami iš namų. Vis dėlto daugelis bandžiusių darbą namuose supranta, kad dirbti namuose ne visada yra patogu. Daugeliu atveju be biuro, kur susirenka visi su vienu projektu dirbantys žmonės ir kur galima visiškai pasinerti į darbus darbai vyksta lėčiau.
Taip pat svarbu ir biuro baldai. Namuose retai turime iš tiesų darbui pritaikytus baldus ar pilnai įrengtas ir darbui pritaikytas patalpas. Biuruose dažniausiai sukuriamos tinkamesnės ir geresnės sąlygos darbui.
Vis dėlto, darbas keliaujant, kaip parodė keli mokslininkų stebėjimai, nėra toks našus. Geriausių rezultatų žmonės pasiekia tik tada, kai susikoncentruoja ir skiria savo laiką vieninteliam ir svarbiausiam tuo metu darbui. Tai ypač sudėtinga padaryti keliaujant viešuoju transportu.

Stalų pasaulyje

Stalas jau yra tapęs toks įprastas baldas mūsų gyvenime, kad dažnai net nesusimąstome, kaip jis yra gaminamas, iš kur atsirado, kokių rūšių stalų yra. Virtuvės, svetainės ar biuro baldai yra nebeįsivaizduojami be stalo. Šiame straipsnyje supažindinsiu skaitytojus su stalų rūšimis.
Naktinis staliukas (arba kai kur staliukas šalia lovos) yra mažas staliukas, naudojamas miegamojo kambaryje. Jis dažniausiai naudojamas patogiai pasidėti tokiems daiktams, kaip maža lempa, žadintuvas, stiklinė ar koks nors kitas asmeninis niekutis.
Braižymo stalas dažniausiai turi specialų paviršių, kuris gali būti pakreiptas darant didelius techninius brėžinius ar piešinius. Kartais šiuose staluose būna integruota liniuotė ar kiti braižymui reikalingi instrumentai. Statybos kompanijų biuro baldai yra neįsivaizduojami be šio stalo.
Sulankstomi stalai turi sulankstomą pagrindą ir sulankstomą koją. Tai labai universalūs baldai, kadangi juos gali gabenti kur nori, nes jie užima labai mažai vietos.
Kavos staliukai yra nedideli, žemi staliukai, dažniausiai naudojami svetainėje prieš sofą. Šie staliukai skirti padėti gėrimams, knygoms ar kitiems asmeniniams niekučiams.
Šachmatų stalas yra labai specifinė baldų rūšis. Tai yra žaidimų stalas su integruota šachmatų lenta.


Valgyklų stalai yra dideli, kadangi aplink juos gali apsėsti daug žmonių, susirinkusių valgyti.
Valgomieji stalai yra dažnai mažesni stalai, skirti oficialiems pietums.
Trikojai stalai buvo labai populiarūs XVIII – XIX a. Jie buvo naudojami arbatos gėrimui, pastatyti žvakėms ar laai mažiems oficialiems pietums. Dažniausiai šių stalų viršuje būdavo įtaisytas pakėlimo mechanizmas. Šis mechanizmas būdavo labai naudingas, kai reikėdavo atitinkamu momentu nenaudojamą staliuką padėti taip, kad jis neužimtų bereikalingos vietos (pavyzdžiui kambario kampe).
Pembrokšyro stalai buvo sukurti XVIII a. ir išliko labai populiarūs iki XIX a. Jie buvo stačiakampio arba ovalo formų su sulenkiamu arba ištraukiamu paviršiumi. Dažniausiai jie turėdavo vieną ar kelis stalčius, taip pat keturias kojas, sujungtas atramėlėmis. Šie baldai galėjo būti lengvai pernešami į skirtingas patalpas esant atitinkamai progai.
Stalai – sofos yra panašūs į Prembrokšyro stalus, tačiau dažniausiai jų paviršius būdavo ilgesnis ir siauresnis. Jie buvo kuriami specialiai tam, kad statyti juos prieš sofas (iš kur ir kilo pavadinimas). Dažniausiai ant šių stalų buvo patiekiama arbata, rašoma, pietaujama ar užsiimama kita veikla. Taip pat dažnai jis būdavo naudojamas kaip stalas, skirtas sudėti stalinėms lempoms ar kitoms dekoro detalėms.
Darbo stalai yra nedideli stalai, kurie istoriškai buvo pradėti naudoti kaip stalai pasidėti siuvimo įrangai ir medžiagoms. Tai buvo patogus stalas skirtas darbui. Šie stalai išpopuliarėjo XVIII a. Dažniausiai šie baldai yra stačiakampio formos, kartais su sulankstomu paviršiumi ir dažniausiai turi vieną ar daugiau stalčių. Jie taip pat dažniausiai turėdavo keturias kojas. Kartais tos kojos būdavo su ratukais, kurie padėdavo transportuoti stalą. Šie darbo stalai yra dabartinių biuro baldų protėviai.
Būgniniai stalai yra apvalūs stalai, su daug stalčių, skirti rašymui.
Galiniai staliukai yra maži stalai, dažniausiai statomi lovos ar fotelio gale. Pagrindinė jų paskirtis – laikyti stalinę lempą.
Biliardo stalai skirti žaisti biliardo tipo žaidimams. Šie stalai dažniausiai yra aptraukti specialia medžiaga.
Stalo teniso stalai yra skirti žaisti stalo tenisui. Jie yra padengti specialiu sluoksniu ir padalinti į dvi dalis, atskirtas tinkleliu.
Pokerio stalai yra skirti žaisti pokeriui.
Štai kokia gausybė stalų egzistuoja. Nors dažniausiai bet kas pasako, kad tai tiesiog „stalas“.

Spintos ir kiti baldai lietuvių liaudyje

Lietuvių liaudies baldai, tokie kaip spintos ar kuparai, dažniausiai buvo statomi gyvenamosiose patalpose, tačiau gana dažnai jie puošdavo ir svirno patalpas, nes ten žmonės praleisdavo nemažai laiko vasaros ir švenčių metu. Svirnuose būdavo ilsimasi ir vaišinami svečiai. Reikėtų paminėti, kad tik turtingesnieji turėjo svirnus su keliomis patalpomis – vienose laikyti grūdai, kitos atliko gyvenamojo ploto vaidmenį. Dėl to svirnai, kaip ir gyvenamieji kambariai būdavo puošiami ir prižiūrimi.
Spintos ir skrynios gamintos kartais net iš kelerius metus džiovintos medienos. Dažniausiai medienos apdirbimui naudoti tokie įrankiai kaip pjūklas, obliai, grąžtai bei dildelės. Kad spintos dalys sujungimų vietose būtų tvirtesnės – buvo klijuojama specialiais, iš karvės ar arklio kanopos pagamintais klijais.
Baldo gamyba nesibaigdavo vien lentų sukalimu, svarbiausias etapas buvo puošimas ir marginimas raštais. Kiekvienas meitras turėjo savo raštų išdėstymo būdus bei mėgiamus ornamentų motyvus.
Baldai būdavo marginami iš pačių meistrų pasigamintų dažų. Tam dažnai pasitarnaudavo įvairūs augalų lapai, žiedai, sąmanos, akmenų kerpės ar net medžio žievės. Pasistūmėjus chemijos pramonei pradedami naudoti įvairūs milteliai ir aliejinio pagrindo dažai.
Teptukai baldų puošybai naudoti iš kiaulės šerių, arklio ašutų ar kumeliuko karčių. Norint ištapyti labai plonas linijas ar sudėtingus ornamentus naudoti minkšti teptukai, o stambesniems raštams prireikdavo net kelių pirštų storio teptukų.
Estetinę vertę lėmė ne tik liaudies meistrų talentas ar gebėjimas perteikti geriausias kūrybos tradicijas, bet ir įrankių tobulumas. Liaudies meistrai tapydavo iš atminties ir stengėsi nesinaudoti pavyzdžiais, nes svarbiausias mokytojas ir baldų raštų motyvas buvo pati gamta bei nepakartojamos augalų, gėlių formos ir spalvos. Kiekvienas liaudies meitras puošdamas ir margindamas baldus savaip perteikė ir stilizavo savo vidinį pasaulio suvokimą.




Retai kada spintos ar kiti baldai buvo dažomi balta ir juoda spalvomis. Vieningo atsakymo turbūt nesužinosime, tačiau vyrauja nuomonė, kad juoda spalva yra gedulinga, o balta labai tepli ir greit nusidėvinti.
Teigiama, jog polichrominių tapytinių baldų dekoravimo trukmė yra labai įvairi ir tai priklauso nuo meistro įgūdžių, jo talento ir tapomo rašto kompozicijos bei jo elementų sudėtingumo, tačiau mažiausiai pusmečio prireikdavo norint numarginti ir nutapyti vidutinio sudėtingumo kompozicijas. Kur kas greičiau buvo dekoruojami baldai naudojant štampuotinę techniką.
Šiuo metu nepaisant praeities tradicijų, daugelio tautų kūltūros formos vienodėja ir netenka nacionalinio savitumo ir originalumo. Liaudies meno tradicijos nėra plėtojamos mūsų dienų kūrybinėje praktikoje, o aklas tradicijų laikymasis varžo kūrėjo fantaziją ir skurdina jo kūrinį. Liaudies baldų polichrominio dekoro ir pagrindinių principų žinojimas gali praversti ne tik šių dienų baldų projektuotojams ir gamintojams, bet ir interjero, keramikos bei tekstilės specialistams. Geriausiai liaudies tradicijos gali būti palaikomos šiuolaikinio kaimo sodybose, kur plėtojamas turizmas ar tiesiog išlaikomas nacionalinis interjeras, nes čia jis natūraliai įaugęs ir psichologiškai suprantamas bei atitinka žmogaus pasaulėžiūrą. Tačiau neretai pirmiau keliami praktiškieji reikalavimai, tokie kaip patalpų išplanavimas ar funkcinis ryšys, o estetinės ar emocinės reikšmės nustumiamos į antraeilį planą.
Kiekvienas Lietuvos regionas išsiskiria tik tam kraštui būdingomis tradicijomis, todėl vertėtų puoselėti perkeliant jas ir transformuojant šiuolaikinėje erdvėje. Biuro baldai, spintos, vaikų darželių interjeras ar poilsio namų patalpos galėtų būti dekoruojami liaudies ornamentika, taip puoselėjant ir atgaivinant primirštas tradicijas, bei siekian išsaugoti jų testinumą ateities kartoms, nes nacionalinio meno įnašas į visuotinę kultūrą praplečia bendrosios kultūros panoramą, neleidžia suvienodėti jos formoms, suteikia galimybės pasireikšti savitoms tendencijoms.