Interjero dizainas ir automobilių pramonė

Modernizmo kryptys, susiformavusios XX amžiaus pradžioje, atsispindėjo taikomosios dailės darbuose – kuriami griežtų, laužytų formų servizai, indų dekoras primena netolimos praeities kubizmą, konstruktyvizmą. 1922 metais Egipte atidengta Tutanchamono kapavietė visų dėmesį nukreipė į tolimą Egipto kultūrą. Interjerai ir net biuro baldai pasipuošė dekoratyvinių audinių apdailoje atsiradusiais egiptietiškos ornamentikos ir dekoratyvinių detalių motyvais. Dailininkai egzotikos ieškojo primityviame afrikiečių mene. Amerikoje pradedama domėtis actekų menu - masinės gamybos servizai, stiklo gaminiai kuriami kampuotų formų, išraižyti zigzagais.
XX amžiaus pradžios modernizmo dailės kryptys turėjo įtakos architektų kūrybai, interjerų erdviniam sprendimui, pakeitė daiktiškąją aplinką. Dailininkai dizaineriams padiktavo ne tik ryškių spalvų gamą, bet ir naują ekspresyvią, aštrią formą. Kubizmo, futurizmo dinamiškų, geometrinių formų atsiranda tekstilės, keramikos, stiklo gaminiuose. Prancūzijoje kubistiniai ornamentai prigijo ir drabužių dizaine. Tekstilės audinių, drabužių, net automobilio projektai perkėlė tapytojų kubizmo stilių į dizainą. Vokietijoje, Rusijoje, Olandijoje modernizmo tendencijas bei geometrines formas atspindėjo odiniai baldai bei kiti buitinės paskirties daiktai.
Amerikoje art deco kryptis, perėmusi iš automobilių pramonės aerodinaminę plastiką, įsitvirtino architektūroje, interjeruose. Aptakios formos perkeliamos į buities, apyvokos daiktus, moteriškas skrybėlaites ir net šukuosenas. Didžiosios depresijos metais prabangos, liukso skraiste buvo norima nors iš dalies užlopyti, pridengti sunkią realybę. Verslininkai, stambių firmų atstovai inicijavo dangoraižių statybą Niujorke, Čikagoje, kituose miestuose. Vakarinėje Amerikos pakrantėje šiuo laikotarpiu buvo pastatyta daug pastatų, kurie geriausiai atspindi art deco architektūros stilių. Milijonieriaus filantropo Johno D. Rockefellerio iniciatyva buvo sumanytas miestų atgaivinimo planas. Niujorke iškilo Rockefellerio centras - miestas mieste su įspūdingu septyniasdešimties aukštų bokštu, automobilių kompanijos Chrysler pastatas, kurio bokštas užbaigtas automobilio ratų skydelio ornamentu. Automobilių ratų skydeliuose ir bokšto ornamento piešinyje, kaip ir liftų durų dekore, pasikartoja iš Egipto atėjęs faraono vėduoklės - lotoso žiedo motyvas. Chrysler bokštas tapo Amerikos ir Niujorko architektūros, technikos simboliu. Namų aplinkoje, buitinės paskirties smulkiuose daiktuose aptiksime įvairiausių mašinos amžiaus aerodinaminių formų, mašinų detalių elementų. Tuo metu populiariais tapusių kokteilių gaminimo indai, rūkymo aksesuarai pakartoja cepelinų ie net lėktuvų formas.
Art deco formuojasi mašinos amžiaus, technikos progreso, automobilių eros fone. Plėtojasi automobilių pramonė, civilinė aviacija, statomi transatlantiniai laivai. Visų žvilgsniai nukrypsta į Ameriką, kurios technikos naujovės pakeitė žmonių gyvenimą. Pasigėrėjimo ir prabangos objektu tapo automobiliai, motociklai, greitis. Prasideda lenktynių, olimpinių žaidynių, varžybų, grožio konkursų, kino žvaigždžių metas. Sportiškesnė darosi mada, trumpai kirpti moterų plaukai, populiari šukuosena - bubikopf, aptakių, aerodinaminių formų skrybėlaitės.
Art deco sukūrė vartotojiškos kultūros aplinką, išplėtodama masinę gamybą masiniam vartotojui. Vartotojiškas požiūris suformavo lėkštą, sentimentalią, pramoginę kultūrą su laikinos sėkmės, blizgesio atspalviu. Dizaino raidoje art deco laikotarpis truko iki pat Antrojo pasaulinio karo. Tai iš tiesų buvo aukso amžius, industrijos, masinės gamybos amžius. Pramonėje pritaikomos naujos medžiagos, technologijos. Automobilių pramonėje įsigalėjo aerodinaminė stilistika, kurią perėmė plataus vartojimo daiktų, elektros įrengimų gamintojai ir visa tai atspindėjo net odiniai ar biuro baldai. Šiuo laikotarpiu iš apiformintojo, dekoratoriaus susiformavo interjero dizainerio profesija.

Trečiojo dešimtmečio mada

Art deco laikotarpis sutapo su trečiuoju dešimtmečiu - radikalių pokyčių, drastiškų ekonominių, politinių sukrėtimų, ekonominės krizės metais. Europa, Pirmojo pasaulinio karo metais praradusi liberalųjį optimizmą, Amerika, išgyvenanti ekonominės depresijos laikotarpį, ieškojo racionalaus problemų sprendimo. Italijoje, Vokietijoje į valdžią atėjo fašistinė diktatūra, Rusijoje įsigalėjo stalinizmas. Akivaizdžiai keitėsi nusistovėjusios visuomenės moralinės normos ir įsitvirtino ekstravagantiškas, liberalus požiūris. Art deco laikotarpis - įvairiaprasmis ir spalvingas, romantiškas, išoriškai prabangus, nušviestas paviršinio blizgesio, bet taip pat ir kupinas naujų mokslinių išradimų, technikos, technologijos naujovių. Art deco -tai eklektiškas stilius, kuriame susipynė XX amžiaus pradžios ir kai kurios praeito šimtmečio meno kryptys. Aptiksime net tolimos praeities- Egipto, Kretos, Mikėnų kultūros meninio palikimo atspindžių. Šio laikotarpio stilius dažnai buvo siejamas su žinomų kūrėjų vardais, naujais muzikos žanrais. Stiliui apibūdinti prigydavo iškilaus meninio renginio, įspūdingo architektūros statinio, žymaus dizainerio vardas, populiarios muzikos, net šokio, pavadinimas. Prancūzijoje ši meno kryptis siejama su garsių drabužių modeliuotojų Coco Chanel, Paulio Poiret vardais.
Nuo Pirmojo pasaulinio karo patirtų sukrėtimų, vėliau nuo ekonominės krizės žmonės norėjo užsimiršti, pasislėpti po blizgančia pramogų uždanga. Amerikoje didžiosios ekonominės krizės metais įsižiebė garsiosios Holivudo žvaigždės: Charlis Chaplinas, Rudolfo Valentino, Greta Garbo. Art deco susiformavo kaip priešprieša susiklosčiusiai pasaulinei dramatiškai situacijai.
Trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje Europa susižavi džiazu, atėjusiu iš Amerikos. Šokių klubuose, kavinėse, skambant džiazo muzikai, visi aistringai šoko čarlstoną, scenoje šokėjai meistriškai demonstruodavo stepą.
Art deco stilius, susiejęs istorinės praeities meno atspindžius su išsiskleidusiomis modernizmo kryptimis amžiaus pradžioje. Kubizmas, konstruktyvizmas, fovizmas vienaip ar kitaip paveikė dizainerių, architektų kūrybą. Stilistikai susiformuoti didelę įtaką turėjo tapytojų avangardistų kūrybinis eksperimentavimas spalva, domėjimasis ryškiomis, atviromis laukinėmis spalvomis. Trečiajame dešimtmetyje pramoninė masinė gamyba visuomenės dėmesį perkelia į buitį, kasdienio gyvenimo aplinką, daiktiškąjį pasaulį. Jau XIX amžiaus pabaigoje atsiradusios prabangios parduotuvės-salonai keičiasi, kuriasi mažos krautuvėlės su masinės produkcijos buitinės paskirties smulkmenomis, interjero puošybai skirtais dekoratyviniais aksesuarais. Tokiose parduotuvėlėse buvo parduodamos biuro kėdės ir minkšti krėslai poilsiui. Vitrinas puošė stilingos ir naujoviškos spintos bei rytietiškos širmos.
Dizaineriai, ypač baldų projektuotojai, gilinosi į įvairias Rytų šalių amatininkų technikas. Europa buvo sužavėta japonų lako, Indonezijos batikos technikomis. Baldų puošyboje paplito inkrustacija, intarsija.
Žymi šio laikotarpio dizainerė, architektė Eileen Gray. Dizainerės kūryboje atsiskleidžia būdingiausi art deco stiliaus bruožai, nuo egzotiškų Rytų technikų, kubizmo tendencijų mene iki naujausių, Europoje pasirodžiusių pramoninio vamzdinio metalo technologijų. Rytietišku romantiškuoju kūrybos laikotarpiu dizainerės sukurti darbai turėjo visų aukso ir prabangos amžiaus bruožų -tai ir prabangios baldų apmušalų medžiagos, ir egzotiškų gyvūnų kailiai, ir subtilių niuansuotų lako paviršiai su perlamutro ir vėžlių kiauto intarpais. Jos klientai buvo verslo bei meno elito atstovai, kuriems dizainerė kūrė baldus, apipavidalino interjerus. Gray prabangiuose interjeruose derinami jos sukurti modernių konstrukcijų baldai su ekstravagantiškomis egzotiškomis detalėmis, grindys ir net spintos nuklojamos tigrų, leopardų, antilopių kailiais. Tolimų tropikų kraštų žvėrių kailių aptinkama ir kitų dizainerių interjeruose - panaudojami baldų apmušalams. Šis laikotarpis pasaulį užliejo nauja drastiškų ir radikalių permainų banga.

XX a. dizaineriai

XIX amžiaus pabaigoje plati, spalvinga kūrybinių idėjų, stilių panorama, svarbūs mokslo, technikos išradimai tapo pamatu moderniųjų XX amžiaus krypčių plėtotei. Modernizmo kryptys, susiformavusios amžiaus pradžioje, neužleido pozicijų iki pat XX amžiaus vidurio. Jau estetinio sąjūdžio, secesijos laikotarpiu išugdyta menininko individualybė tampa esminiu dalyku formuojantis moderniojo meno kryptims. Kūrėjai nesureikšmina išskirtinių įsipareigojimų socialiniams visuomenės sluoksniams, jų socialinių problemų sprendimui, kurias ypač akcentavo XIX amžiaus viduryje meno ir amatų atgimimo atstovai. Dėmesys sukoncentruojamas tik ties kūrybos profesinėmis problemomis, arba priešingai, peržvelgiamos visų amžių kultūros jas savaip interpretuojant. Kūrybos objektu tampa net paprastos biuro kėdės. Secesija, griežtai stojusi prieš akademizmą, stilių ir formų eklektiką, įtvirtinusi menų sintezės idėjas, tęsusi estetines nuostatas, netapo tvirtu ir tiesioginiu tarpininku tarp praėjusio ir naujojo technikos amžiaus. Tačiau šis gana trumpas secesijos laikotarpis pirmasis įžengė į XX amžių, davė impulsą daugeliui naujojo amžiaus meno krypčių, o svarbiausia, padėjo išsilaisvinti kūrėjui iš griežtų akademinių kūrybos kanonų. Šio laikotarpio meninių raiškos formų įvairovė jau pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje sudarė prielaidas atsirasti abstrakcionizmui, kubizmui, ekspresionizmui, vėliau - siurrealizmui su secesijos metafiziniais vaizdiniais. Visa tai atspindi net tuo laikotarpiu kurti virtuvės baldai. Pati meno kryptis, kaip įvairiapusė ir netgi prieštaringa, įkvėpė menininkus individualiai kūrybai, ištobulino linijos, dėmės vaidmenį grafikoje, sugrąžino knygos meno vertybes, įprasmino plakato meną. Šis spalvingas pereinamasis laikotarpis, nors ir davęs impulsą ne vienai naujojo amžiaus meno krypčiai, neužėmė avangardinių ateities pozicijų. Secesijos laikotarpiu nebuvo pasiremta visais naujausiais mokslo, technikos laimėjimais, tik nedaugelis dailininkų užmezgė ryšius su pramonine gamyba, kiti pasidavė simbolizmo, romantizmo nuotaikoms. Menininkai, kurie amžiaus pradžioje savo žvilgsnį nukreipė į naujų išradimų, elektros energijos, industrijos teikiamas galimybes, tapo pirmaisiais dizaineriais, radikaliai pakeitusiais socialinę aplinką ir kūrybai atvėrę naujas erdves. Secesijos laikotarpiu perimtos kai kurios technikos naujovės, metalinės konstrukcijos, naujos funkcinės paskirties statiniai: prabangūs prekybos centrai, visuomeniniai pastatai, salonai-parduotuvės, parodų paviljonai. Metalinės konstrukcijos buvo svarbus dekoratyvinis interjero akcentas. Šiais laikais esame įpratę metalines konstrukcijas namų interjere sieti tik su laiptų turėklais ar židinio grotelėmis. Aptariamuoju laikotarpiu metalinių konstrukcijų panaudojimas iš ties pasiekė nematytas aukštumas. Secesija daug prisidėjo prie darnaus interjero sukūrimo bei ornamento pritaikymo plokštumoje. Šio laikotarpio interjerai, virtuvės baldai, apyvokos daiktai savo puošybiškumu daug kur prasilenkė su funkcijos logika. Tačiau, antra vertus, leido kitaip pažvelgti į daiktiškąją aplinką, interjerą formuojančius meno kūrinius, ištrynė ribas tarp vadinamojo aukštojo ir taikomojo dekoratyvinio meno. Pereinamuoju laikotarpiu sustiprėjo dėmesys interjerų įrangai, dekoratyvinei dailei, buitinės paskirties daiktams, baldų dizainui. Pasikeitė požiūris į amatus, meno svarbą, jo vietą visuomenėje, atgimė kalvystės, stiklo, keramikos, vitražo, mozaikos menas. Dauguma dailininkų pradėję nuo tapybos studijų, palengva perėjo prie dekoratyvinių, apyvokos daiktų, net prie architektūros objektų projektavimo. Pirmieji amžiaus pradžios dizaineriai buvo tapytojai ir tai jiems nesutrukdė tapti mašinos amžiais, šiuolaikinio dizaino pradininkais.