Trečiojo dešimtmečio mada

Art deco laikotarpis sutapo su trečiuoju dešimtmečiu - radikalių pokyčių, drastiškų ekonominių, politinių sukrėtimų, ekonominės krizės metais. Europa, Pirmojo pasaulinio karo metais praradusi liberalųjį optimizmą, Amerika, išgyvenanti ekonominės depresijos laikotarpį, ieškojo racionalaus problemų sprendimo. Italijoje, Vokietijoje į valdžią atėjo fašistinė diktatūra, Rusijoje įsigalėjo stalinizmas. Akivaizdžiai keitėsi nusistovėjusios visuomenės moralinės normos ir įsitvirtino ekstravagantiškas, liberalus požiūris. Art deco laikotarpis - įvairiaprasmis ir spalvingas, romantiškas, išoriškai prabangus, nušviestas paviršinio blizgesio, bet taip pat ir kupinas naujų mokslinių išradimų, technikos, technologijos naujovių. Art deco -tai eklektiškas stilius, kuriame susipynė XX amžiaus pradžios ir kai kurios praeito šimtmečio meno kryptys. Aptiksime net tolimos praeities- Egipto, Kretos, Mikėnų kultūros meninio palikimo atspindžių. Šio laikotarpio stilius dažnai buvo siejamas su žinomų kūrėjų vardais, naujais muzikos žanrais. Stiliui apibūdinti prigydavo iškilaus meninio renginio, įspūdingo architektūros statinio, žymaus dizainerio vardas, populiarios muzikos, net šokio, pavadinimas. Prancūzijoje ši meno kryptis siejama su garsių drabužių modeliuotojų Coco Chanel, Paulio Poiret vardais.
Nuo Pirmojo pasaulinio karo patirtų sukrėtimų, vėliau nuo ekonominės krizės žmonės norėjo užsimiršti, pasislėpti po blizgančia pramogų uždanga. Amerikoje didžiosios ekonominės krizės metais įsižiebė garsiosios Holivudo žvaigždės: Charlis Chaplinas, Rudolfo Valentino, Greta Garbo. Art deco susiformavo kaip priešprieša susiklosčiusiai pasaulinei dramatiškai situacijai.
Trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje Europa susižavi džiazu, atėjusiu iš Amerikos. Šokių klubuose, kavinėse, skambant džiazo muzikai, visi aistringai šoko čarlstoną, scenoje šokėjai meistriškai demonstruodavo stepą.
Art deco stilius, susiejęs istorinės praeities meno atspindžius su išsiskleidusiomis modernizmo kryptimis amžiaus pradžioje. Kubizmas, konstruktyvizmas, fovizmas vienaip ar kitaip paveikė dizainerių, architektų kūrybą. Stilistikai susiformuoti didelę įtaką turėjo tapytojų avangardistų kūrybinis eksperimentavimas spalva, domėjimasis ryškiomis, atviromis laukinėmis spalvomis. Trečiajame dešimtmetyje pramoninė masinė gamyba visuomenės dėmesį perkelia į buitį, kasdienio gyvenimo aplinką, daiktiškąjį pasaulį. Jau XIX amžiaus pabaigoje atsiradusios prabangios parduotuvės-salonai keičiasi, kuriasi mažos krautuvėlės su masinės produkcijos buitinės paskirties smulkmenomis, interjero puošybai skirtais dekoratyviniais aksesuarais. Tokiose parduotuvėlėse buvo parduodamos biuro kėdės ir minkšti krėslai poilsiui. Vitrinas puošė stilingos ir naujoviškos spintos bei rytietiškos širmos.
Dizaineriai, ypač baldų projektuotojai, gilinosi į įvairias Rytų šalių amatininkų technikas. Europa buvo sužavėta japonų lako, Indonezijos batikos technikomis. Baldų puošyboje paplito inkrustacija, intarsija.
Žymi šio laikotarpio dizainerė, architektė Eileen Gray. Dizainerės kūryboje atsiskleidžia būdingiausi art deco stiliaus bruožai, nuo egzotiškų Rytų technikų, kubizmo tendencijų mene iki naujausių, Europoje pasirodžiusių pramoninio vamzdinio metalo technologijų. Rytietišku romantiškuoju kūrybos laikotarpiu dizainerės sukurti darbai turėjo visų aukso ir prabangos amžiaus bruožų -tai ir prabangios baldų apmušalų medžiagos, ir egzotiškų gyvūnų kailiai, ir subtilių niuansuotų lako paviršiai su perlamutro ir vėžlių kiauto intarpais. Jos klientai buvo verslo bei meno elito atstovai, kuriems dizainerė kūrė baldus, apipavidalino interjerus. Gray prabangiuose interjeruose derinami jos sukurti modernių konstrukcijų baldai su ekstravagantiškomis egzotiškomis detalėmis, grindys ir net spintos nuklojamos tigrų, leopardų, antilopių kailiais. Tolimų tropikų kraštų žvėrių kailių aptinkama ir kitų dizainerių interjeruose - panaudojami baldų apmušalams. Šis laikotarpis pasaulį užliejo nauja drastiškų ir radikalių permainų banga.